Nieko, tikrai nieko nėr geresnio už ilgus, smagius, skanius ir nerūpestingus savaitgalinius pusryčius!!! Dažniausiai tokie palaimingieji užsitęsia iki pietų ir palieka džiaugsmo prieskonį visai dienai ar net visai savaitei. Ta ypatinga nuotaika krebžda, bruzda, šlama namuose ir šiandien! Bene 80% visų ypatingų pusryčių neapseina be jo didenybės kiaušinio. Namuose Benedikto pavidalu ponas kiaušinis dar nebuvo pasirodęs, nors kitur jau ragautas ir sulaukęs komplimentų. Labiausiai žinoma abejojau dėl olandiško padažo. Taip norėjosi, kad pavyktų!Ir pavyko – plojo ir įvertino net ir pačios mažiausios namų rankutės 🙂

Visiems nuostabių pusrytinių akimirkų!!!

Labai mėgstu tą adrenalino pliūpsnį, kai atsiraitoji rankoves ir iš lentynų krauni produktus į kombinaciją, kurios anksčiau nematei, negirdėjai, bet nujauti, kad SUSIGROS! Bet kartu ausyse zirzia ir mažas plonas balselis, kad nuojauta yra pavedus ir kad net geriausi produktai vienoj vietoj gali tapt dideliu bliūdu nevalgomos pliurės. O bet tačiau… šį kart zirziantis balselis blogo neišpranašavo ir likau baisulingai patenkinta rezultatu!!!

Patiekalo vinis- šviežūs pavasariniai dilgėlių daigeliai. Juos pavirinau virš garų keletą minučių, pakepinau ant trupučio sviesto, česnako, bazilikų, rozmarino. Dilgynes kartu su varške, vienu virtu kiaušiniu ir trim žaliais sumaišiau, papipirinau, padruskinau. Visą šį įdarą uždėjau ant jau pakepto trapios tešlos pado. Orkaitėje įjungiau grilio funkciją ir kepiau apie 15 min. Mano skonio receptoriai dainavo!!!!

Kadangi pyragai gavosi du, tai antrą paįvairinau. Įkaišiojau kelias riekutes cambozolos pelėsinio sūrio ir pabarčiau viršų saulėgražomis. Jo degustacija bus vakare, bet tegu jos dalyviai susipažįsta su vaizdais 😛

P.S. prie pyrago būtinas puodelis gaivios dilgynių arbatos!

Ar dažnai nudžiugina žinia, kad vakarienei tik sumuštiniai? Šiandien taip! Ypač kai po savaitgalio šaldytuve pupso puikaus kepto kumpio likučiai. Bet tegu vaizdas kalba už save.

Ne kartą akį traukė gražuoliai baravykai šaldiklyje. Bet taip ir nerasdavau jiems progos ar TO ypatingo patiekalo, kurio pagrindine dalim jie būtų. Bet štai žiemos gale užklydo į mūsų šaldytuvą porą gražių silkių iš pajūrio, tad pasidaviau pagundai pasimėgaut dzūkiška klasika – kepti baravykai su silkute ir karštom bulvėm.

Baravykus atšildžiau, nuploviau ir supjausčiau riekelėmis. Ant sviesto ir trupučio aliejaus su keletu rozmarino lapelių ( juos maišau, kad išvengt sviesto svylimo ) pakepinau grybus. Lengvai padruskinau, papipirinau ir pagardinau šviežiomis, tik ką iš balkono nuskintomis petražolėmis. Namus užliejo palaimingas aromatas!!!

Tuomet ėmiausi silkės pagardinimo- lengvai pamarinavau svogūnus. Vieną svogūną supjausčiau, pagardinau druska ir pipirais bei pora arbatinių šaukštelių ryžių acto ( tik tokį tuo metu turėjau po ranka). Palikau valandėlei marinuotis. Per tą laiką išviriau bulvių su lupenom ir pasiruošiau silkę.  Ir vakarienė gatava!

Kai norisi kažko paprasto bet labai neprasto! Skanaus!

Labai senai magėjo pasidaryti citrininį kremą (lemon Curd). Man, kaip kreminės konsistencijos desertų megėjai ir mylėtojai kremo nuotraukos sufleravo, kad man tikrai patiks. Atrodė, kad tai gali būt aukštesnioji plikyto kremo (creme patiserie), arba creme brulee pakopa. Ilgokai ruošiausi, bet galiausiai prisiruošiau. Kadangi mėgstu video receptus, tai daugiausia rėmiausi šiuo video, bet kaip visada vienintelio šaltinio gaminimui nenaudojau :).

Mano manymu kremas gavosi puikiai. Labai glotnus ir švelnus. Vis tik supratau, kad citrininis rugštumas man ne prie širdies. Butent dėl tos pačios priežasties vis dar ieškau tobulo maskarponės sūrio kremo varianto… Rezgu mintį kada nors tą patį išbandyti pvz. su apelsinais ( o gal žaliosiomis citrinomis), tik abejoju ar tikrai suveiks. Nesakau kad neskanu, tiesiog nesužavėjo.  Tačiau veltui kremas nenuėjo, o tiksliau nuėjo į  sluoksniuotus desertukus ( trifle).

Jiems panaudota:

200g. citrininio kremo

400g. keptos sluoksniuotos bemielės tešlos

200g. šaldytų mėlynių

200g. plaktos grietinėlės

Jam panaudojau keptos sluoksniuotos tešlos gabalėlių, šaldytų mėlynių, grietinėlę ir citrininį kremą. Nors šiam desertui tradiciškai naudojamas minkštas biskvitas, tačiau ir sluoksniuotis puikiai suderėjo. Ir nors patartina šį desertą palaikyti keletą valandų ar per naktį, kad skoniai susimaišytų, bet mūsų kantrybė tiek netempė :D.  Tarybos sprendimu desertas buvo įvertintas 9 ( mano skalėj 8 ). Mane tokie desertai žavi tuo, kad kaskart gali bandyt vis kitokią kombinaciją.  Tad pakeitus citrininį kremą pvz. plikytu – jis dar ne kartą apsilankys ant mūsų stalo!!!