Renkantis knygas pagal rekomendacinį sąrašą, užduotis ir palengvėjo ir pasunkėjo. Palengvėjo, nes yra aiškios gairės, pavadinimai, autorių pavardės ir net klasės, kad orientuotis kokio lengvumo/sudėtingumo bus knyga. Kita vertus, kaskart einam iš eilės pagal sąrašą, kur jau visos knygos „girdėtos“, bet vis kaskart vėl ir vėl nustembi, kad vienoje ar kitoje bibliotekoje konkrečios knygos nėra. Specifinis procesas, šiek tiek erzinantis, kaskart nustebinantis, kad iš didžiulio sąrašo pavyksta užsisakyti tik keletą knygų. Vis tik medžioklė visada būna rezultatyvi.

1. Neringa ir Naglis
2. BARANAUSKAS, Antanas. Kada šilas nubunda
3. ADOMAITYTĖ, Gintarė. Vėjų miesto pasakos.
4. Paukščių abėcėlė
5. MAŠIOTAS, Pranas. Paliegusi obelis.
6. VYTĖ NEMUNĖLIS. Meškiukas Rudnosiukas.
7. MARCINKEVIČIUS, Marius. Voro koja.
8. SENDAK, Maurice (Morisas Sendakas). Kur gyvena pabaisos.

Pavasarinis karantinas daug prisidėjo prie gausesnio knygų skaitymo. Nors pats karantinas mūsų rutinos labai nepakeitė, bet dar žiemą pradėtas skaitymo iššūkis leido prisijaukinti kasdienį tėvų skaitomų knygų klausymą.

Ėmėm naudoti kiek kitokį knygų rinkimosi metodą. Knygas renkamės iš Rubinaičio rekomendacijų sąrašo, bet liko maloni patirtis, kai prieš karantiną parsinešėm visą šūsnį knygų iš bibliotekos. Skaitytojų bilietų šeimoje net 4, tad pradėjom nešti gerokai daugiau knygų, nei reiktų tam kartui. Galimybė rinktis iš to šūsnio yra smagi, nors kartu ir apribota. Kitas smagus momentas – stebėti, kaip keičiasi neperskaitytų ir perskaitytų knygų santykis, kai visi pergalingai konstatuojam – „dar viena, dar viena ir dar viena“. Galiausiai smagu nunešti krūvą perkaitytų knygų atgal į biblioteką.

Parsineštus knygų šūsnius ėmiau fotografuoti, kad prieš gražinant būtų galima greičiau pasitikrinti ar visos surinktos. Tačiau vėliau pastebėjom, kaip gera vartant nuotraukas pamatyt kruveles pažįstamų knygų ir dar kartą jomis trumpai pasidžiaugti. Gaila, kad ne visų rinkinukų nuotraukos išliko, bet kadangi dar vedam ir perskaitytų knygų sąrašą, tai likusias atgaminsim iš jo.

1. KASDEPKE, Grzegorz (Gžegožas Kasdepkė). Aš nenoriu būti princesė.

2. KEPENIENĖ, Nijolė. Madingiausias krokodilas.

3. ADOMAITYTĖ, Gintarė. Debesėlis ieško vardo ir kitos pasakos.

4. NORDQVIST, Sven (Svenas Nordkvistas). Petsono tortas.

5. ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Melagių pilis.

6. SCARRY, Richard (Richardas Skeris). Ką žmonės dirba visą dieną?

7. LINDMAN, Mervi (Mervė Lindman). Drąsioji Pupulė. (T)

8. GLIORI, Debi . Mylėsiu tave, kad ir kas benutiktų.

Keletą rinkinukų sudėję, knygas sureitingavom. Bet kol kas čia tik faktai. Įspūdžiams iškloti raštu dar nėra resursų, gal ūgtelėję vaikai darys tai patys ( arba ne 🙂 ). Tačiau neabejotinai mintys, pokalbiai ir pasaulėvaizdis nesustodami pildosi naujais personažais, istorijomis, emocijomis. Džiaugiuosi tuo kasdien!

Užsitęsus sausio mėnesio skaitymo iššūkiui atradom smagumą dėlioti varneles rekomenduojamų knygų sąraše. Kaip papildoma refleksija atsirado ir knygų reitingavimas – visi duodam savo balą.

Pagal balus knygos papuolė į stambesnes 5 kategorijas. Mums šis procesas pasirodė smagus. Bandysim tęsti ir toliau. Galbūt net, nuotaikai aplankius, sudėsim į raides komentarus, atsiliepimus, įspūdžius ir emocijų pliūpsnius.

Kažkam kažko pritrūko

1. MARCINKEVIČIUS, Justinas. Grybų karas. Simonas 6, Barbora 3, mama – 8
2. MARCINKEVIČIUS, Justinas. Voro vestuvės.- Simonas 6, Barbora 5, mama- 8
3. 2019m. DACIŪTĖ, Evelina, DAGILĖ, Inga. Drambliai ėjo į svečius. Simonas 8, Barbora 4, mama- 8
4. BINKIS, Kazys. Kiškių sukilimas. Simonas 8, Barbora 4, mama- 8
5. JOYCE, William (Viljamas Džoisas). Stebuklingos skraidančios Moriso Lesmuro knygos. Simonas 9, Barbora 1, mama – 7
6. AVYŽIUS, Jonas. Aštuonetas iš Trepsės namų. Simonas 10, Barbora 4, mama- 8

Kažkur ties viduriu

1. 2019m. SCOTTON, Rob (Robas Skotonas). Katinėlis Juodis. (T) Simonas 9, Barbora 7 mama- 8
2. ZARAMBAITĖ, Ignė. Emilio laiškas.  Simonas 9, Barbora , tėtis- 6
3. KOROLAINEN, Tuula (Tūla Korolainen). Katulis ir pykčio maišelis.- Simonas 8, Barbora 7, mama- 8
4. 2019m. BUTKUS, Tomas S. Bumba Dumba Kabančių Riestainių gatvėje. – Simonas 8, Barbora 8, mama- 8
5. MARCINKEVIČIUS, Marius. Draugystė ant straublio galo. Simonas 8, Barbora 8, mama- 8
6. NOPOLA, Tiina (Tyna Nopola). Milė ir trys Gustai. (T) Simonas 9, Barbora 8, mama- 8
7. KASPARAVIČIUS, Kęstutis. Dingęs paveikslas. Simonas 8, Barbora 8, mama -9
8. 2018m. MILNE, A. A. (Alanas Aleksanderis Milnas). Pūkuotuko pasaulis. Simonas 9, Barbora 1,
9. 2019m. PREUSSLER, Otfried (Otfrydas Proisleris). Plėšikas Hocenplocas. (T) Simonas 9, Barbora 8, mama- 8
10. 2019m. DIRGĖLA, Tomas. Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla. (T) Simonas 10, Barbora 8, tėtis – 8

Stiprios žaidėjos

1. MARCINKEVIČIUS, Marius; DŪDAITĖ, Lina. Sivužas. Simonas 10, Barbora 7, mama- 9
2. MISEVIČIUS, Vytautas. Danuko Dunduliuko nuotykiai. Simonas 9, Barbora 7, mama- 9
3. KASPARAVIČIUS, Kęstutis. Apie gyvūnus. Simonas 9, Barbora 7, mama- 9
4. BOND, Michael (Maiklas Bondas). Meškiukas, vardu Pedingtonas. (T)- Simonas 9, Barbora 9, mama- 9
5. USPENSKIS, Eduardas. Krokodilas Gena ir jo draugai. Simonas 9, Barbora 9, mama – 10
6. POTTER, Beatrix (Beatričė Poter). Pasakos. Simonas 9, Barbora 10, mama- 9

Daugumos numylėtinės

1. WHITE, Elwyn Brooks (Elvinas Bruksas Vaitas). Šarlotės voratinklis. Simonas 10, Barbora 10, tėtis  -6
2. NOSOVAS, Nikolajus. Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai. (T) Simonas 10, Barbora 10, tėtis -7
3. LOFTING, Hugh (Hju Loftingas). Daktaras Dolitlis. (T) Simonas 10, Barbora 10, mama- 7
4. 2019m. RAKAUSKIENĖ, Giedrė. Dramblys ir antis. Simonas 10, Barbora 8, mama- 10
5. 2019m. LINDGREN, Astrid (Astrida Lindgren). Lota iš Pramuštgalvių gatvės. -Simonas 10, Barbora 10, tėtis -8
6. PREUSSLER, Otfried (Otfrydas Proisleris). Vaiduokliukas. Simonas 10, Barbora 10, tėtis -9
7. JANOSCH (Janošas). Panama labai graži. Simonas 10, Barbora 9, mama- 10

Dešimtukininkės

1. DACIŪTĖ, Evelina, KIUDULAITĖ, Aušra. Laimė yra lapė. Simonas 10, Barbora 10, mama – 10
2. WIESLANDER, Jujja ir Tomas (Juja ir Tomas Vislanderiai). Mamulė Mū. Simonas 10, Barbora 10, mama- 10
3. WIESLANDER, Jujja (Juja Vislander). Mamulė Mū laipioja po medžius. Simonas 10, Barbora 10, mama- 10
4. MILIŪNAS, Viktoras. Evalduko metai. Simonas 10, Barbora 10, mama- 10
5. ŽILINSKAITĖ, Vytautė. Kelionė į Tandadriką. Simonas 10, Barbora 10, mama- 10

Viena iš laimės dienų! Viskas prasidėjo nuo kikilių dirbtuvių. Simonas namų mokymui sugalvojo nurašyti dainos žodžius. O Barbora dedikavo savo kikilį Vidui Bareikiui ir ėmė rašyt jam laišką kitoj piešinio pusėj. Siusim į LRT. Barbora visa tokia laiminga-įsivaizduoji Bareikis skaitys mano laišką, man „galva raunasi“.

Jau keletą metų esam aktyvūs bibliotekų klientai. Vaikams ten smagu nueiti, entuziastingai renkasi savo knygas ir jų ryšys su knygomis mezgasi pozityviai. Namuose niekuomet nestinga knygų nei vaikams, nei suaugusiems. Bet man pačiai vis trūko kakokios dėlionės dalies tame knygų reikale. Visų pirma susikurtas lūkestis, kad ‘kažkaip“ vaikai įgaus daug motyvacijos patys tas knygas skaityti ar bent jau pastoviai rodys iniciatyvą knygos klausymui. Stebuklas savaime nevyko. Vakarinis skaitymas vykdavo nereguliariai, o trijų žaismingai nusiteikusių mažylių suderinimas klausymui buvo sunki užduotis. Kurį laiką jaučiausi, kad dienose pilna mano laukimo „užtaikyti tinkamą momentą“, vėliau tą laukimą papildydavo nekantrus nusivylimas ir net frustracija. Net kai man parodydavo norą klausytis, tai dažniausiai būdavo individualūs norai, nes kiekvienas savo knygeles bibliotekoj išsirinkdavo pats. Dar viena knygų pasirinkimo ypatybė buvo ta, kad pasirinkimą dažnai lemdavo viršelis ( ypač mūsų vizualikei Barborai). Ir pasirodo yra nemenkas ryšys tarp ne per geriausio turinio ir patrauklaus viršelio. Skaityti tas knygas man nebuvo smagu. Vis rinkau iš pažįstamų rekomendacijas, kas sudomina vaikus, yra jiems aktualu ir taip pat turi išliekamąją vertą. Bet tokių variantų buvo mažai. Judesys knygų pasaulyje buvo, bet kažkaip vingiuotai ir mėgavimosi kelione trūko.

Dar gruodį pasiūliau vaikams sausio mėnesio iššūkį – kasdien, užmigus jaunėliui, 40 minučių skirti klausyti mano pasirinktai knygai. Pateikiau tai kaip privalomą dalyką. Derybos vyko porą savaičių. Pradžia buvo nelengva. Pirmą savaitę vis klausinėjo kiek liko minučių ir skubino baigti. Antrąją jau pakankamai sėkmingai išklausydavo visą laiką. O trečią savaitę prasidėjo prašymai- nu dar vieną skyrelį! Sausiui besibaigiant apžvelgėm iššūkį ir vaikai padarė iššūkį, kad nors ir nenorėjo priimti šitos naujovės, bet liko ja patenkinti. Ir nori skaitymus tęsti. O aš garsiai neišsakiau savo „taip ir maniau“.

Vaikai ir toliau rinkdavo savo knygas bibliotekoje, o aš rinkdavau bendram skaitymui. Nusprendžiau pasinaudoti doc. dr. Kęstučio Urbos rekomendruojamų pradinukams knygų sąrašu,. Tuo sprendimu labai džiaugiuosi, nes ir pati kai ką skaitau pirmą kartą, o kai ką maloniai prisimenu.

Rašiau rytinį dienoraštį. Buvo viena iš tų dienų, kai nerimas dėl namų mokymo ėmė viršų. Dėsčiau sau kaip norėtųsi pastovumo su formaliom užduotėlėm, kad jos suteikia saugumo jausmą, kad reikalai vyksta. Man berašant Simonas prisėdo šalia ir atsinešė saują akmenukų iš vakarykščio pasivaikščiojimo paupiu. Apžiūrinėja visus atidžiai. Atsineša padidinimo stiklą. Aš vis savyje paskendusi rašau ir nelabai matau kas šalia vyksta. Po pirminės apžiūros kreipiasi į mane:

• Ar tau šitas akmuo nepanašus į meteoritą?
• Nežinau, gal kažkiek. Juodas ir įdomaus paviršiaus. Gal ir panašus. – atsakau jam.

Toliau įnirtingai rašau. O šalia jau Simono nelieka, netrukus grįžta su magnetu. Tikrina ar yra geležies. Bandymo rezultatas neigiamas. Bet hipotezė dar neatmesta. Ima kilnoti tai vieną tai kitą akmenuką.

• O tau neatrodo, kad šitas akmenukas tarsi sunkesnis, nors panašaus dydžio? Gal vis tik meteoritas?
• Hmm. Sunku nuspręsti, nes jie skiriasi minimaliai, čia reiktų tikslesnių matavimų. – sakau toliau rašydama.

Čia ant stalo jau atsiranda svarstyklės. Akmenukai sveriami. Įtariamasis akmenukas tikrai sunkesnis, jo svoris 8 gramai.

• Galima būtų pamatuoti akmenuko tūrį, tada sužinotumėm tankį. – pasiūlau ir primenu praėjusią savaitę skaitytą istoriją apie Archimedą ir jo matuotą karūną. – Jei turėtumėm kokį sugraduotą indą, būtų nesunku pamatuot. Bet dabar sudėtinga, nes vandens čia išsiskirs nedidelis kiekis, sunkiai pamatuot.

Jaučiuos kaip gavusi dovaną. Kaip ženklą prieš pat nosį. Ką tik rašiau, kad tarsi mažokai vyksta ir še tau! Lyg dar kažko trūktų užtvirtinimui, Simonas triumfuodamas pasako man kad vandens išsiskyrė 5 gramai. Pasirodo jis į svarstykles įkėlė stiklinę, ją pripildė sklidinai vandens, įdėjo akmenuką ir po to pasvėrė išsiskyrusį vandenį. Kadangi tai įvyko man už nugaros, tai aš ne tik laiminga, bet ir nustebusi. Pasiaiškinam kas tas tankis, kaip ten su tūriu ir svoriu ir kodėl jie skiriasi. Pasigooglinam kokie įvairių medžiagų tankiai. Paskui nuklystam į oro sudėtį, nustembam kad deguonies jame tik 20%, o daugiausiai azoto ( 78%), dar dėmesį skiriam, kad iš oro azotą pasisavina tik ankštiniai augalai ( pasidžiaugiam savo žirniais). Toliau šokinėjam per tankius ir čia jau Simonui rūpi kaip su gamtinėm dujom ir kaip tankis skiriasi jų įprastam būvy ir suskystintam ( Mokslo sriubos tema apie SGD dėka). Paskutinis taškas apie tai, kokios dujos yra gamtinių dujų sudėty, čia jau abiems naujiena kad pagal šalis gamintojas sudėtis skiriasi, vis tik metanas sudaro absoliučią daugumą ( min 84% ). Ir štai dabar jau smalsumas patenkintas. Prisijungė prie sesers patalų forto statymo.Visa tai tik per geras 15 min. Pabandau įsivaizduot kaip reiktų tokiai temai pasiruošti ir išdėstyti. Ir kokią meškos paslaugą mesteltų perfekcionizmas.Namų mokyme dažnai jaučiamas progreso ciklas – žingsnis į priekį ir du atgal. Tik čia ne apie vaikus. Apie mane. Nuolat turiu sustot, praleist juos į priekį ir sekt paskui juos.

Kartą mylima draugė pasidžiaugė: „Viską, ko kada nors klausė, jis prisimena!”. Kalba ėjo apie jos mokyklos nelankantį sūnų ir jo smalsumo vedamus klausimus. Mano ausims tai buvo ambrozija, dar vienas iš giliai viduje gyvenančių “žinojau, jaučiau, tai dėsningumas”. Tik nejaučiau patikrintos asmeninės drąsos, labiau džiaugiausi draugės patirtim. Tvirtai tikiu, kad taip veikia iš vaiko einantis smalsumas, bet gal ne visada jis ryškiai pasireiškia.

Eilinis namudinis rytas. Sukuosi prie blynų keptuvės. Stalas nukrautas rankdarbiais, knygelėm ir piešimo priemonėm. Visa ta miela netvarka savo turinį dienos bėgyje keičia tiek kartų, kiek pirštų turi visa mūsų šeima. Veiklos irgi keičia viena kitą dinamiškai. Klausimai iš įvairių sričių kaip neprognozuojami cunamiai. Žodžiu rutina. Barbora varto savo mėgstamą elementorių. Garsiai bando jungti raides: „R ir O yra RO, M ir A yra MA. ROMA.“ Aš dar spėju paminėti, kad tai moters vardas ( iš elementoriaus konteksto), bet raidžių jungėjos dėmesys jau nušuoliavo kažkur kitur, o ir mano blynas pribrendo vertimui. Visi toliau įniko į savo veiklas. Netikėtai Simonas su eurekos atspalviu išdėsto:“ Tai gi Roma dar ir šalis. Atsimeni kai kažkada buvom Klaipėdoj muziejuj, ten buvo  kažkas. Pala biški nepamenu.“ Man pačiai reikėjo laiko, kad šitą dėlionę sujungti. „ Ten buvo pinigai iš Romos, labai seni. Lietuviai turėjo gintaro, ane?“

Bum Bum Bum! Tas saldus ambrozijos skonis!

Ir tikrai Klaipėdos pilies muziejuje buvom. Prieš 4  mėnesius. Ten keletas ekspozicijų ir konceptualiai gan padrikas išdėstymas. Bent jau man su trimis vaikais, lakstančiais visom kryptim, buvo sudėtinga šokinėt per temas. Tačiau tai visai nesutrukdė Simonui atsakymą apie po stiklu gulinčias monetas įsidėti į savo informacinį tinklą.

Pasitikėjimas vaiku ir jo smalsumu yra stebuklingas dalykas, bet kartu pati sunkiausia mano užduotis. Esu dėkinga už kiekvieną kantrybės lašą, kurį tik randu savyje ir investuoju į tą pasitikėjimą.

Gan šabloniškas kadras iš filmo – vaikai gatvėje prie savo namų pardavinėja limonadą. Šabloniškas, bet kartu nepažįstamas ir nebandytas. Dar kai vaikai visai mažiukai buvo, labai magėjo kažką tokio išbandyt su jais. Todėl kai radau skelbimą, skubėjau pasidalint su vaikais. Skelbime buvo sakoma, kad bibliotekoje vyks vaikų turgelis, kuriame vaikai galės prekiauti savo žaislais ir rankdarbiais. Simonui idėja iškart patiko, Barborai buvo mažiau aktualu.  Kadangi tą pačią savaitę jie abu virtuvėje vygdė eksperimentus su cukrumi ant keptuvės, užsiminiau kad karameliniai saldainiai galėtų būti viena iš prekių. Idėja buvo pasičiupta ir patvirtinta.

Toliau sekė planavimas ir atsakomybių pasidalinimas. Iš patirties žinau, kaip svarbu šitam etape nuo savo pečių bent dalį atsakomybės perduot jiems. Pirminės motyvacijos užteko susidaryt minčių žemėlapį su pirkinių sarašu, biudžetu, prekyvietės priemonėm ir apytiksliu veiksmų planu savaitei prieš renginį (buvo smagu matyt, kaip jie naudoja mūsų metodus- ima popierių, dėlioja punktus, braižo planus, prideda kainas).

Praktinė plano dalis ėjosi ne taip sklandžiai, su motyvaciniais kalneliais ir nuokalnėm. Dienos buvo aktyvios logistiškai, per paskutines tris dienas didžiąją laiko dalį praleidom kelyje po keletą Lietuvos miestų. Buvo minčių ir supasuot. Šitoj vietoj susigražinau ant savo pečių emocinį krūvį, iškvėpavau vaikų nuovargį ir su padidintu energijos kiekiu padėjau jiems PATIEMS pasiruošti prekes. Džiaugiuos, kad nesileidau pagundai viską padaryt už juos.  Taigi mobilizavomės ir pagaminom skanėstus. Karamelinius ledinukus papildė dviejų rūšių tinginys, o paskutinę dieną dar ir valgomų apyrankių su močiute privėrė.

Pradžioje visi buvo užsiėmę savo prekyviečių ruošimu, tad teko iškęsti keliolika minučių nekantraus laukimo

Paskutinis etapas – pats vaikų turgelis, buvo kaip gardi vyšnia ant torto. Beliko tik stebėt kaip vaikai vykdė prekybą, bendravo su klientais, džiaugėsi kiekviena parduota preke, skaičiavo uždarbį. Iš džiaugsmo jie netilpo savo kailyje.

Smaližiauti mėgstančių klientų netrūko!

Kadangi visi kiti prekeiviai pardavinėjo žaislus, tai nebuvo net konkurentų! Visa tai leido pagilint supratimą apie pasiūlos/paklausos svarbą. Dalį uždarbio išleido čia pat vietoj, įsigydami žaislų iš kitų vaikų.

Smagus procesas viską apžiūrėti ir išsirinkti

O patirtis neįkainojama! Jau praėjo pora savaičių, bet vis grįžtam prie to renginio ir pareflektuojam ką patyrėm, ką supratom. Taip pat labai smagu buvo save rasti čia ir čia.

Nemokyklinimas taip, kaip aš jį įsivaizduoju

Ateinam į biblioteką, vaikų skyriaus žaisloteką. 15 min Simonas užsiiminėja didelėm domino kaladėlėm. Tyrinėja, kodėl sudėjus daug glaustų kaladėlių užtenka sukti tik pirmąją, o posukiui pasiduoda visa eilė, tarsi vientisas objektas.

Visiškai įsitraukia. Barbora prašo su ja žaisti. Einu per lentynas ir siūlau viską, kas patraukia mano dėmesį. Padeliojam vieną dėlionę, pavaidinam su žaislais teatrą, paspalvojam pieštukais, pavartom 3D knygą.

Ji užsikabina ir užsikuria savarankiškas žaidimas. Aš imu lentynose žiūrinėti knygas, randu smagią apie bakterijas ir pasiūlau vaikams garsiai paskaityt, kol jie žaidžia. Simonas įsitraukia į turinį, užduoda daug klausimų. Labiausiai užsifiksuoja, kad jos tankiai dauginasi pasidalydamos per pusę. Pabaigoj beklausydamas irgi ima traukti knygas iš lentynos. Peržiūrim iliustruotą knygą apie lėktuvus, bežiūrint google tikslinam apie brolių Wright’ų lėktuvą.

1903 metai, 12 skeundžių ore

Pasižiūrim pirmojo skrydžio video. Nustembam, kad su viršgarsiniu reaktyviniu lėktuvu iš Londono Niujorką galima pasiekti vos per tris valandas ir kad komerciniai reisai buvo vykdomi 27 metus. Pasitikslinam, kodėl sustabdyti jų skrydžiai. Po to ištraukia knygą apie traukinius, gražiai iliustruotą ir gausiai komentuotą. Einam per glaustą traukinių evoliuciją, skaitom tik pusę teksto, bet papildomai tikslinam kitą informaciją. Per tą laiką jau Barbora įsivažiuoja į domino kaladėlių statybas. Simonui kelia nuostabą jos aukštas rizikos laipsnis papildant didelį įspūdingą bokštą! Jis taip nerizikuotų ir ilgiau džiaugtųsi rezultatu! O Barborą rizika džiugina, tuo tarpu griūtis neliūdina ir ji greit ima statyti kitą bokštą. Man žavūs tokie skirtumai ir pačių vaikų įžvalgos apie tuos skirtumus. Traukinių istoriją užbaigiam išsiplėsdami apie greituosius elektrinius traukinius ir magnetinę levitaciją. Prisimenam žaidimus namuose su magnetais, vienas per kitą lipdom žinomus faktus, spėliones ir futuristines fantazijas. Galiausiai Simonas, pamatęs labai įdomų Barboros žaidimą, užsinori jį perimti. Jie susipyksta, susimuša. Nuraminu, išsidiskutuojam. Simonas persikelia žaisti domino.

Su Barbora imam vartyt 3D knygas.

Simonas pastatęs bokštą stimuliuoja traukinio avarijas, skaičiuoja galimų aukų skaičių, jei griūna namas, kur yra x butų, o juose gyvena y žmonių. Padaro video telefonu apie tokio namo griūtį.

Taip praeina 2 val ir laikas eiti. Nežinau kur dar būtume nuskridę.

Paskubom surašau į dienoraštį šitą tekstą, nes žinau kaip greit šitie stebuklai pasimiršta ir kokia nors nedora kaltės graužatis įsliūkina zyzdama, kad nieko nevyksta. Didžioji paslaptis, kad tai NIEKADA NESUSTOJA.