Kruasanas ir kava!!! Sumuštiniai su prancūzišku batonu iš mažos kepyklėlės pilnos vietinių! Ir net nesvarbu kad ėmė krapnot, o pusryčiai mašinoj vietoj nerealaus parkelio. bet už romantiškai apkrapnojusio mašinos stiklo- ankstyvas prancūziškas rytas!!!
Šios dienos tikslas – aplankyti porą Luaro slėnio pilių. Planą dėliojom minimum, kadangi mūsų ekipažo komandos 50% sudaro nelabai istorija ir architektūra besidomintys ikimokyklinukai. Tad pasirinkom didžiausias vyšnias ant torto- Chambord pilį ir Vilandry pilies sodus.
Va tokiais kaimeliais, tokiom gatvelėm lekiam į pilį…
Bendro pilies vaizdo nefotografavau, nes visų pirma linojo, o visų antra reiktų paėjėti toli, kad gaut gerą perspektyvą, tad google jums pasiūlys geresnį bendrą vaizdą ;). Užtat viduje kartais paspausdavau fotoaparato mygtuką, kai trumpam užsiverdavo atvipęs žandikaulis… Labiausiai aikčioti norėjosi nuo tekstilės- tiek ant lovų, tiek ant sienų….tik raiškumą sunku buvo perteikt, tą neįtikėtinai gražią audinio tekstūrą…
Balto akmens lubos! neįmanoma matyt kas po kojom, kai negali atitraukt akių nuo lubų…
Buvo ir modernių ekspozicijų. Kelios kam labiausiai patikusios:
Centrinė laiptinė.
Mano mažas vidinis istorikiukas šoko pergalės šokį! Kaip tas kūdikis iš Eli McBeal serialo ( jaunesniosios auditorijos atstovus kviečiu youtube paieškot- verta 🙂 ). Gavau šitokį gardėsį! Aišku tikrai gaila, kad lietus neleido įvykdyt pirminio plano- išsinuomuot dviračius ir pasivažinėt po didžiulę pilies parkų ir miškų teritoriją. Dar labiau gaila, kad lietus taip ir nenustojo lyti ir Vilandry sodai liko „kitam kartui“.
Skaitau tavo išlietas juodu ant balto mintis, ir….širdis dreba iš malonumo. Ramiai pastatau išgertą kavos puodelį ant stalo ir aš visa savo siela jau ten – su tavimi. Akys bėga raidėmis, negaliu atplėšti žvilgsnio nuo nuotraukose perteikto grožio, ir kas kartą – KAS KARTĄ- PAGAVOJU,kad negaliu patikėti – ir aš ten buvau!!! (alų midų gėriau…:) )
Deimančiuk, visą savo gyvenimą būsiu tau dėkinga, kad priėmėte mus į savo kompaniją ir leidote sekti Jūsų pėdsakais. Su vyru gyvename jau 18 metų kartu, bet tokios nuostabios kelionės mums patirti neteko. Ir nesvarbu, kad mes su juo ne dviese, nesvarbu, kad mūsų visas būrys, nesvarbu, jausmas lyg tai būtų mano ir jo medaus mėnesio kelionė. Ir būtent ne tokia, kur voliojiesi savaitę paplūdimyje, bet kur akys ir protas mato ir sužino daug, daugiau, dar daugiau…
Esu sužavėta, kaip sugebėjai iš visų perliukų atrinkti perliškiausius objektus ir pateikti Juos visai mūsų kompanijai „ant delno“. Pradžioj vis galvojau kaip? Dabar žinau – vardas tave įpareigoja būti tobulai arba tik tobulai. Nes žodžio „gerai“ – tau neužtenka.
Belieka visai Ubartų šeimai tau dar kartą nusilenkti ir…laukti visos ANUSŲ šeimos pas mus kugelio 😉 pažadu – jis irgi bus tobulas:)
Mmmmm, batonai iš kepyklėlės… 🙂 Jie visai kitokie negu pas mus parduodami „prancūziški“ batonai. Ačiū už šią pilį. Mane irgi sužavėjo tekstilė.