Rytas Bretanėje. Tai mūsų kelionės tikslas ir ilgai svajotas regionas. Į tą daugybę klausimų kodėl ten ne visada randu atsakymus. Pasirinkau žinodama, kad ten dažnas lietus, kad didelės šilumos tikėtis naivu, kad vandenynas tokiu metu maudynėms dar tikrai netiks. Turbūt pagrindinė priežastis buvo gamta, tokia ypatinga ir atšiauri. Ta ypatinga Bretanės žaluma, ir dar ypatingesnis akmens ir tos žalumos derinys. Kadangi Bretanės regionas išsikišęs į vandenyną, tai turi ilgą kranto liniją,  bet labai kontrastingą skirtingose atkarpose. Dar viena labai svarbi priežastis – puikus pėsčiųjų takų tinklas. O tai mums labai aktualu tiek kaip pasivaikščiojimų mėgėjams, tiek kaip šeimyninio poilsio ieškotojams.

Šiai dienai suplanuotas Vannes miestas ir pasiplaukiojimas laivu po Morbihan įlanką. Vannes pasitinka žiedais:

Spalvos

Labiausiai įspūdį paliko gynybiniai mūrai. Senamiestyje šurmuliavo kassavaitinis turgus, pavaišinęs mus braškėmis. Neaplenktos ir kelios kepyklėlės, mat turiu tikslą išragaut kuo platesnį asortimentą 🙂 . Užbėgant už akių galiu prisipažinti, kad ne viską spėjau per šią kelionę. Bet visada lieka „kitas kartas“.
Pasivaikščiojimui senamiestyje skyrėm porą valandų. Tikrai mažoka. Bet dienos tikslas buvo Morbihan įlanka. Tik apsiniaukęs dangus nebuvo linkęs prie tų planų prisidėti. O gal tiksliau visaip kaip bandė prisidėti :). Kaip bebūtų, net nesuabejojom ar verta keisti planus. Nuvažiavom į prieplauką, įsigijom artimiausius bilietus į laivą už poros valandų, o jas nutarėm praleist vienam iš pažintinių takų.

Takas štai tokio gražumo:

Grįžus į prieplauką ėmė pliaupti visai rimtas lietus. Numatytas maršrutas- 1,5 val plaukiojimo ir 1 valanda stovėjimo saloje. Atsidusom, kad reiks tą valandą pralaukti kokioje kavinėje su savo nenuoramom. Išplaukus pradžioje dar kurį laiką lijo smarkiai, kai prasidėjo kadro verti vaizdai- lietus aprimo, o kai sustojom saloje- įsišvietė saulė! Ir tai tapo tendencija per visą kelionės laiką. Visko gali tikėtis druidų krašte ;)…
Dauguma salelių įlankoje privačios ir garsėja prabangiais savininkų vardais. Tačiau atšiauriai žavios, kuklios ir apgaubtos paslapties. Gaila kad pritrūko saulės ir nuotraukos neparodo to vandens žalumo.  Tradicinis bretoniškas sidras geriamas tradiciškai iš molinių puodelių ( dešinėje). Už tuos kas skaito! Ačiū!

Tvoros, tvoros, tvoros!!! Akmeninės tvoros apaugusios gėlėm ar tiesiog švytinčios samanom. Tai man neabejotinai Bretanės vaizdinys…