Gan šabloniškas kadras iš filmo – vaikai gatvėje prie savo namų pardavinėja limonadą. Šabloniškas, bet kartu nepažįstamas ir nebandytas. Dar kai vaikai visai mažiukai buvo, labai magėjo kažką tokio išbandyt su jais. Todėl kai radau skelbimą, skubėjau pasidalint su vaikais. Skelbime buvo sakoma, kad bibliotekoje vyks vaikų turgelis, kuriame vaikai galės prekiauti savo žaislais ir rankdarbiais. Simonui idėja iškart patiko, Barborai buvo mažiau aktualu. Kadangi tą pačią savaitę jie abu virtuvėje vygdė eksperimentus su cukrumi ant keptuvės, užsiminiau kad karameliniai saldainiai galėtų būti viena iš prekių. Idėja buvo pasičiupta ir patvirtinta.
Toliau sekė planavimas ir atsakomybių pasidalinimas. Iš patirties žinau, kaip svarbu šitam etape nuo savo pečių bent dalį atsakomybės perduot jiems. Pirminės motyvacijos užteko susidaryt minčių žemėlapį su pirkinių sarašu, biudžetu, prekyvietės priemonėm ir apytiksliu veiksmų planu savaitei prieš renginį (buvo smagu matyt, kaip jie naudoja mūsų metodus- ima popierių, dėlioja punktus, braižo planus, prideda kainas).
Praktinė plano dalis ėjosi ne taip sklandžiai, su motyvaciniais kalneliais ir nuokalnėm. Dienos buvo aktyvios logistiškai, per paskutines tris dienas didžiąją laiko dalį praleidom kelyje po keletą Lietuvos miestų. Buvo minčių ir supasuot. Šitoj vietoj susigražinau ant savo pečių emocinį krūvį, iškvėpavau vaikų nuovargį ir su padidintu energijos kiekiu padėjau jiems PATIEMS pasiruošti prekes. Džiaugiuos, kad nesileidau pagundai viską padaryt už juos. Taigi mobilizavomės ir pagaminom skanėstus. Karamelinius ledinukus papildė dviejų rūšių tinginys, o paskutinę dieną dar ir valgomų apyrankių su močiute privėrė.
Paskutinis etapas – pats vaikų turgelis, buvo kaip gardi vyšnia ant torto. Beliko tik stebėt kaip vaikai vykdė prekybą, bendravo su klientais, džiaugėsi kiekviena parduota preke, skaičiavo uždarbį. Iš džiaugsmo jie netilpo savo kailyje.
Kadangi visi kiti prekeiviai pardavinėjo žaislus, tai nebuvo net konkurentų! Visa tai leido pagilint supratimą apie pasiūlos/paklausos svarbą. Dalį uždarbio išleido čia pat vietoj, įsigydami žaislų iš kitų vaikų.
O patirtis neįkainojama! Jau praėjo pora savaičių, bet vis grįžtam prie to renginio ir pareflektuojam ką patyrėm, ką supratom. Taip pat labai smagu buvo save rasti čia ir čia.