Jau keletą metų esam aktyvūs bibliotekų klientai. Vaikams ten smagu nueiti, entuziastingai renkasi savo knygas ir jų ryšys su knygomis mezgasi pozityviai. Namuose niekuomet nestinga knygų nei vaikams, nei suaugusiems. Bet man pačiai vis trūko kakokios dėlionės dalies tame knygų reikale. Visų pirma susikurtas lūkestis, kad ‘kažkaip“ vaikai įgaus daug motyvacijos patys tas knygas skaityti ar bent jau pastoviai rodys iniciatyvą knygos klausymui. Stebuklas savaime nevyko. Vakarinis skaitymas vykdavo nereguliariai, o trijų žaismingai nusiteikusių mažylių suderinimas klausymui buvo sunki užduotis. Kurį laiką jaučiausi, kad dienose pilna mano laukimo „užtaikyti tinkamą momentą“, vėliau tą laukimą papildydavo nekantrus nusivylimas ir net frustracija. Net kai man parodydavo norą klausytis, tai dažniausiai būdavo individualūs norai, nes kiekvienas savo knygeles bibliotekoj išsirinkdavo pats. Dar viena knygų pasirinkimo ypatybė buvo ta, kad pasirinkimą dažnai lemdavo viršelis ( ypač mūsų vizualikei Barborai). Ir pasirodo yra nemenkas ryšys tarp ne per geriausio turinio ir patrauklaus viršelio. Skaityti tas knygas man nebuvo smagu. Vis rinkau iš pažįstamų rekomendacijas, kas sudomina vaikus, yra jiems aktualu ir taip pat turi išliekamąją vertą. Bet tokių variantų buvo mažai. Judesys knygų pasaulyje buvo, bet kažkaip vingiuotai ir mėgavimosi kelione trūko.
Dar gruodį pasiūliau vaikams sausio mėnesio iššūkį – kasdien, užmigus jaunėliui, 40 minučių skirti klausyti mano pasirinktai knygai. Pateikiau tai kaip privalomą dalyką. Derybos vyko porą savaičių. Pradžia buvo nelengva. Pirmą savaitę vis klausinėjo kiek liko minučių ir skubino baigti. Antrąją jau pakankamai sėkmingai išklausydavo visą laiką. O trečią savaitę prasidėjo prašymai- nu dar vieną skyrelį! Sausiui besibaigiant apžvelgėm iššūkį ir vaikai padarė iššūkį, kad nors ir nenorėjo priimti šitos naujovės, bet liko ja patenkinti. Ir nori skaitymus tęsti. O aš garsiai neišsakiau savo „taip ir maniau“.
Vaikai ir toliau rinkdavo savo knygas bibliotekoje, o aš rinkdavau bendram skaitymui. Nusprendžiau pasinaudoti doc. dr. Kęstučio Urbos rekomendruojamų pradinukams knygų sąrašu,. Tuo sprendimu labai džiaugiuosi, nes ir pati kai ką skaitau pirmą kartą, o kai ką maloniai prisimenu.