Viršelis: Simonas -8, atrodo idomiai. Barbora – 8, padarė įspūdį, kaip knyga „Auksinis batelis“, o kadangi apie lėlę, tai gal bus kažkas tokio, kaip „Aštuonetas iš Trepsės namų“.

Iliustracijos: Simonas – 9, Barbora – 8

Atsisveikinimo liūdnumas: Simonas – 8, Barbora – 10

Bendras įspūdis po skaitymo: Simonas – 10, Barbora – 10, mama – 7

Barboros komentaras: labai patiko.

Simono komentaras: Primena „Rūgpienių kaimą“ ir „Krokodilą Geną“. O žaislų istorija biški kaip „Aštuonetas iš Trepsės namų“.

Mamos komentaras: Vaikai labai norėjo klausyti, vakare vis prašydavo dar ir dar vieno skyriaus. Bet aptarinėjant nebuvo labai kalbūs. O man didelio džiaugsmo skaitant nebuvo. Strigo man tas  nelabai nuoširdus moralizavimas. Man jis atrodė pakištas kažkur giliau, apeliuojant į nediskutuotinas nuostatas. Kitaip sakant manipuliatyvus. Kažkodėl įsivaizdavau pagyvenusį žmogų ant sofos pas psichoterapeutą pagaliau radusį savo ilgų metų gėdos ar kaltės šaltinį panašioje knygelėje. Bet tai nereiškia, kad nerekomenduoju skaityti tokių knygų. Kritinis mąstymas mėgsta pavyzdžius, o manęs vaikai juk paklaus, kodėl aš skyriau tik 7 balus 🙂